kraustausi
Pagaliau išsiruošiau iš čia išsikraustyt. Naujieji dar sujaukti mano namai - zebr.wordpress.com
Gretos žygis :D
Kaip greitai laikas bėga. :) Jau ryt į mokyklą (per šiandien daug visko padaryt reikia, o taip tingisi, o taip tingisi), jau už dviejų savaičių - į Ispaniją. Taip laukiu to vis artėjančio pirmadienio kai išskrendam, nes mano paskaičiavimais tai bus viskas - rimtų mokslų pabaiga, nes po to vėl greit atostogos, o galiausiai - pavasaris, tai kokie ten ir rimti mokslai… :D
Dabar pamažėliais bandau įsivažiuot į įprastą rėžimą. Ir nusprendžiau po kitų žygių/stofkių pasitenkinti tik dušais, o ne voniom, nes vakar pagulėjus vonioj jaučiausi tokia sudaužyta, taip atsipalaidavo visi raumenys :) Net rankos pakėlus negalėjau laikyt, siaubeli kaip skaudėjo.
Beje, supratau, kad man savo brolio nereikia laikyti durnu. :)
Besidalinantys valentiniška meile paaugliai mokykloje.
Šiandien visi mokykloje tik ir lakstė su širdutėmis ant žandų, balionėliais ir dovanėlėmis, reiškė savo ‘nuostabią’ meilę vieni kitiems, tik kartojo ‘aš jus visus myliu’ ir bla bla bla.
Netgi aš gavau porą dovanėlių (absoliučiai lėvų, tik vienas atvirukas patiko). Nu soriukas, bet kai pamačiau jas, tai jo… nedrįsčiau dovanot JOKIAM žmogui tokių negražių šūdeliukų. :)
Dar labiau pradėjau nemėgti šitos šventės. Ai, nuuu, nesąmonė iš tiesų. Gerai tik tiek, kad mokytojai per pamokas šūdą malė ir dėl to sunkiausia diena savaitėje greit praėjo.
- -
Smagumėlis dar tas, kad visas sc visiškai smirda šūdais. :D Grįžus puoliau motinos klausinėt, ar nesmirdžiu šūdais… :)
Sėdėjau šian beveik visą sc veikimo laiką, nes laukėm vadovų pinigų. Nekreipiant dėmesio į nuostabų šūdų kvapą (kuris galiausiai buvo sumaišytas su tuoleto valiklio ir smilkalų kvapais…), iš tiesų šiandien man buvo GERA. Truputį tobulos akimirkos buvo ;} (O mikio laukia kerštas!!!!)
Dabar dar truputį atsipalaiduot padeda ir tai, kad su žygiu vsio - susitvarkyta, viską turim, viskas suderinta, vienžo - KAS BUS TAS BUS.
Huh. :}
Coffe inn sukelia šypseną :)
Šiandien leidau sau pasilepinti ir net du kartus apsilankiau Coffee Inn.
Išėjus antrą kartą, supratau, kad kofeine nusišypsojau begalę kartų (ypač kalbant apie pirmąjį kartą).
Apskritai, kofeine visi žmonės nerealūs - barmenės (ar kaip čia jas pavadint) malonios, kalba su žmonėm kaip su senais pažįstamais, labai maloniai visi praleidžia pirmai įeiti, ai, apskritai ten gera atmosfera, daug mielų smulkmenėlių.
O kaip ežiukas rašė, tai vilniaus gatvės kofeine rimtai kitaip tą pieną daro, viską aparatas pagamina. Galbūt įsivaizdavau, o gal rimtai taip yra - bet kava kitur skanesnė :}
Ir kofeino lipdukai valentino dienos proga pasikeitė, yra kitokie ir net 6 rūšių :) Aš tris turiu, aš tris.
Ahhh, myliu kofeiną. Tetrūksta starbucks, ar kaip ten tas kavinių tinklas vadinasi :}
15-16-17.
Su patyrusiais skautais organizuojam vadovams stovyklėlę/žygelį.
Labai įdomu, kas mum gausis, mat organizavimui turėjom tik 2 savaites, o vadovai registravimuisi tik kelias dienas :D (Bet su šituo mažai problemikių - šian apskambinom ir piktai visiems prigrasinom pinigus sunešt).
Vaje, dabar maždaug paskutinėm akimirkom tiek planavimosi, galvojimo ir t.t. Atrodo, teoriškai liko tik smulkmenos (kaip, pvz., transportas), bet tos smulkmenos gali viską sugriauti..
Be to, labai įdomiai eina tokios lyg ‘fazės’. Prieš kelias dienas galvojau, kad šūdas mum gausis, dabar galvoju, kad viskas bus ore. :D
VNŽ, kas bus tas bus, mes turim Gretą (ji tai fantastiška, tiek darbų nudirba…) ir Liusę! :DD Nepražūsim.
MĖSMALĖ, tikra žmonių mėsmalė.
Ilgai nevažinėjau visiškai prikimštu autobusu. Užtat šiandien apturėjau šitą malonumą.
Įlipus, aišku, per žmonių krūvą neturėjau kur įsikibti, bet čia ne problema - jaučiausi taip suspausta, kad man ir laikytis už nieko nereikėjo - niekaip nebūčiau galėjus pargriūti.
Taip pat talonėliai labai smagiai keliauja per pilną autobusą. Komposteriai, ar kaip jie ten vadinasi (kur pažymi bilietą) buvo trys - gale, vidury ir priekyje. Gale stovėjau, ir gale neveikė. Tai viena mergina, stovinti prie manęs, paprašė perduoti, persiųsti kad atžymėtų. Tai kiek mačiau, jo maršrutas buvo toks: Iš galo link vidurinio to žyminčio aparačiuko, tačiau ten truputį kažkur pradingo, po to pamačiau kaip jis (tikriausiai jis) priekyje buvo atžymėtas, ir keliavo atgal iki mūsų, dar gale kažkur ratuku truputį pakeliavo. Įdomu, ar mergina gavo tikrai savo talonėlį… (Jei ką, tai autobusas buvo mažas).
Kitas smagus vaizdelis: Įlipo krūva žmonių prie Akropolio, ir vienas vyrukas vos spėjo įbėgti. Nu durys užsidarė, užtat pusė jo maišo ir dalis kažkokių plastmasinių ilgų detalių liko lauke. Tai ir važiuoja taip autobusu - už durų pusė daiktų. :D
Labanaktukas, vaikučiai.
Kaip gerai, kad rytoj motina grįžta iš Ispanijos (oh, kaip pavydžiu - emaile rašė, kad vaikšto su trumpom rankovėm ir dar net nudega…).
Kol jos nebuvo, tai dar pasisekė, kad didžiąją laiko dalį praleidau mieste arba sesės/brolio bute. Tačiau po savaitgalio teko grįžt ir tada prasidėjo BEPROTNAMIS.
Buvau visai pamiršus, kad tas mano brolis, kuris prikalistas, bet lėvas, dar ir išvykus motinai valdžią mėgsta rodyt. Vienžo, reziumuojant - labai daug mano nervų ląstelių išnaikinta. :) O šiandien dar ir išlėkiau visa susinervinus likus dar kažkur 10čiai minučių iki autobuso ir pamiršus pirštines bei dar porą dalykų.
Ahh, kaip gerai, kad grįžta motina, tai tada brolis nebedrįsta taip pūstis. Ir šiaip nebūna tada pas mus toks mėšlynas ir bardakas.
Atsišviečiau Norah Jones dainų tabų knygą. Ryt arba savaitgalį bandysiu verstis viską, kas ten parašyta į labai aiškią ir suprantamą žmonių kalbą. :D
Muštynės?
Šiandien man grįžtant namo ir belaukiant lifto jis ilgokai neatvažiavo, o po to dar ir trenksmai, bildesiai pasigirdo.
Pasibaigus pasitrankymams atvažiavo tuščias liftas pas mane. Įeinu - ant grindų keli kraujo lašeliai (spėjau, kad visai švieži, matėsi, kad neišdžiuvę).
O mano smegeninė pasitrankymus lifte ir kraują nemaloniai susiejo, tai netgi lipti iš lifto buvo nejauku. :D
. ir .
Važiavau autobusu ir išgirdau įlipusius užsieniečius.
Klausiau klausiau kokia kalba jie šneka, ir gal tik po 5ių minučių supratau, kad čia gi anglų kalba! Beje, tai supratau tik tada, kai vienas iš įlipusių vaikinukų nuėjo prie vairuotojo nusipirkti talonėlio ir aiškiai, su gfynu anglišku akcentu pasakė “Two tickets, please”.
Kai jie vėl šnekėjo, bandžiau klausyt, bet kažkod mažai ką supratau, kažkaip jie nelabai angliškai kalbėjo. :) Arba man gal vaidenosi - autobusas tragiškai braškėjo, o ir dar knygą tuo pačiu metu bandžiau skaityt.
Iki pat kelionės galo aš ir likau įsitikinus, kad jie vis dėl to ne angliškai šnekėjo. Dar juo labiau, kad girdėjau vieno vyruko tokį lyg ir turkišką akcentą.
Arba aš nebesuprantu anglų kalbos. O visko gali būt. ‘]
.
Prieš porą dienų užmačiau reklamą “Aš galiu. O tu?”. Apačioj dar parašytas internetinis adresas (o kai kur ir jo nėra).
Nu ir nuėjau pažiūrėt į tą internetinį adresą, kas čia per reklama (o niekada į reklaminiuose stenduose pateiktus adresus neinu, neįdomu).
Kitaip sakant, labiausiai norint sudomint ir/ar priviliot žmogų, reikia rašyt/skelbt reklamoj kuo mažiau. :)